- sūpuoklinis
- sūpuõklinis, -ė adj. (1) 1. EncVII1137, NdŽ atliekamas supant, sūpuojant: Iš kalendorinių apeigų dainų išsiskiria advento ir Kalėdų, Užgavėnių, lalauninkų, sūpuoklinės, Sekminių ir Joninių dainos MLTEI347. 2. skirtas suptis: Sūpuoklinė kėdė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.